Šventoji – kurortinis žvejų miestelis Baltijos pajūryje, Palangos miesto savivaldybės šiaurėje, 12 km nuo Palangos centro. Šventoji išsidėsčiusi Šventosios upės kairiajame krante (per ją nutiesti 3 tiltai), jai įtekant į Baltijos jūrą. 1542 metais Šventoji pažymėta H. Celijaus žemėlapyje.  Šventoji XVI a. tapo miesteliu; J. Basanavičius savo knygoje „Iš Palangos istorijos“ teigia, kad Šventosios uosto statytos klausimas pirmą kartą buvo aptartas 1589 m. Varšuvos seime.

Šventosios kurorto lankytinos vietos:

1957 metais pastatytas, 39 m aukščio Šventosios švyturys, į kurį galima įkopti per Pasaulinę Švyturių dieną ir kitu žvilgsniu – iš viršaus – pažvelgti į patį kurortinį miestelį ir čia pat tyvuliuojančią jūrą.

Nepriklausomybės metais pagal architektų G. Aperavičiaus ir R. Krištapavičiaus projektą pastatyta moderni Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčia su varpine.

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia-1520 metais Elijoje (Šventojoje) buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Po 1540 m. Elijos kunigas pritapo prie liuteronų ir ten gyvenantiems kuršiams bažnyčia tapo artimesnė.

 1988 metais atstatyta  pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje, kuri įsikūrusi ant kopos netoli sanatorijos „Energetikas“, Jonpaparčio gatvės pabaigoje. Saulei leidžiantis į jūrą, žvelgiant į stulpų metamų šešėlių išsidėstymą galima apskaičiuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes.

1973 metais pastatytas beždžionių tiltas. Tai svyruojantis, kabantis tiltas per Šventosios upę, dažnai vadinamas Šventosios simboliu. Nesenai tiltas buvo atnaujintas.

Sveikatos centro „Energetikas“ skulptūrų parkas – „Akmens amžius“ kuriame yra pastatyta apie 50 skulptūrų. Nuo 2005 m. organizuojamas tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių, taip pat iš JAV, Rusijos, Baltarusijos.

1982 metais Šventosios kopose, pastatyta įspūdinga 4m. aukščio skulptūrinė kompozicija – „Žvejo dukros“. Tai – trys į jūra žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo. Šią skulptūrą 1982 metais sukūrė skulptorė Zuzana Pranaitytė. Tai viena iš Šventosios puošmenų, kurią kiekvienas gali pamatyti ties senaisiais Šventosios uosto vartais. Kadaise šios trys merginos – Šventosios pasididžiavimas.

1921–1922 metais buvo parengtas planas Šventojoje įrengti 7–8 m. gylio uostą, nutiesti į jūrą apie 930 m. ilgio pietinį molą ir 850 m ilgio šiaurinį molą. Molų liekanos iki šiol yra išlikusios.

 Skulptūra „Baltijos aušra“-į jūrą žvelgiančios ir saulėtekio laukiančios moters granito skulptūrą „Baltijos aušra“ galima išvysti pietiniame Šventosios pakraštyje. Ši 1990 m. sukurta skulptūra anksčiau stūksojo Palangoje, tačiau 2009 m. perkelta į Šventąją.

Riboženklis-stulpas žymintis valstybės siena tarp Lietuvos ir Latvijos ties Šventąja.

Takas mažiems ir dideliems - vos pora kilometrų nuo Šventosios miestelio, girininkija įrengė poilsiavietę ir vaikų žaidimų aikštelę „Taką mažiems ir dideliems“. Takelius puošia humoristinės ir liaudies meistrų medžio skulptūros. Pažintinės tako stotelės supažindina su šio krašto istorija ir etnografija. Šią vietą rasite važiuodami automobiliu link Liepojos. Už tilto, prieš Evangelikų liuteronų bažnyčią, pasukite į dešinę.

Vandens bokštas-Šventosios betoninis bokštas su 600 m3 vandens talpykla buvo pastatytas sovietmečiu.

Šventosios kapinės - rytinėje gyvenvietės dalyje, prie kelio Klaipėda – Liepoja, miške įrengtos Šventosios kapinaitės.

Šventojoje, Kopų gatvėje, netoli Beždžionių tilto atidengtas paminklas kovotojų už Lietuvos laisvę istoriniams žygiams per Baltijos jūrą 1944–1953 metais atminti ir įamžinti Lietuvos pasipriešinimo okupacijai dalyvių ryšius su Vakarų valstybėmis.

Būtingės naftos terminalas - už 2 km. į šiaurę nuo Šventosios, prie Būtingės, įsikūręs veikiantis naftos terminalas.

Gal Jums pavyko atrasti kokių nors įdomių vietų? Pasidalinkite su mumis savo patirtimi skyriuje "Čia ir dabar".

 

Rezervacija

Mus galite rasti ir facebook paskyroje
https://www.facebook.com/gulbes.takas